# [lt]Doktorantūra[/lt][en]Doctoral studies[/en] :::lt Informatikos institutas kviečia stoti į doktorantūrą (III studijų pakopa) renkantis temas ir vadovus. Visa oficiali informacija apie doktorantūrą galima [VU stojantiems į doktorantūrą](https://www.vu.lt/stojantiesiems/doktorantura) skiltyje. ::: :::en Institute of Computer Science invites prospective researchers to apply for Ph.D. possitions in the area of Computing All the official information at [VU university site](https://www.vu.lt/en/admissions/doctoral-studies). ::: :::lt **Temos trumpai**: - **Atsitiktinių grafų ir tinklų tyrimai** temos kontaktas [u]{psn}mindaugas.bloznelis[/u] - **Dirbtinio intelekto tyrimai** temos kontaktas [u]{psn}linas.petkevicius[/u] - **Informacinių sistemų kūrimo procesų modeliavimas** - **Vartotojui palankių sąsajų metodų tyrimai** - **Kibernetinio saugumo tyrimai** temos kontaktas [u]{psn}linas.bukauskas[/u] - **Daugiadisciplinis kompiuterinis modeliavimas** temos kontaktai prof. Tadas Meškauskas, [u]{psn}romas.baronas[/u] - **Sistemų verifikavimas** temos kontaktas [u]{psn}linas.laibinis[/u] - **Tiekimo grandinės modeliavimas ir jų saugumas** temos kontaktas [u]{psn}agne.brilingaite[/u] ::: :::en **Topics at a Glance**: - **Research on random graphs and graph networks** contact [u]{psn}mindaugas.bloznelis[/u] - **Research on artificial intelligence** contact [u]{psn}linas.petkevicius[/u] - **Modeling of information system development processes** - **Research on user-friendly interface methods** - **Research on cybersecurity** contact [u]{psn}linas.bukauskas[/u] - **Interdisciplinary Computer modeling** contact prof. Tadas Meškauskas, [u]{psn}romas.baronas[/u] - **System verification** contact [u]{psn}linas.laibinis[/u] - **Supply chain modeling and security** contact [u]{psn}agne.brilingaite[/u] ::: ## Gamtos mokslų (Informatikos krypties) temos ### Kompiuterinis fizikinių, cheminių, biologinių ir socialinių sistemų modeliavimas **Vadovai**: prof. dr. Romas Baronas, prof. dr. Saulius Gražulis, prof. dr. Tadas Meškauskas, [u]{psn}linas.laibinis[/u]. > Vykdomi tarpdisciplininiai tyrimai, kurių objektas – informatikos metodikų, skirtų t aikomiesiems uždaviniams (bendradarbiaujant su mokslininkais, dirbančiais medicinos, biochemijos, astrofizikos, socialinių mokslų ir kt. kryptyse) kūrimas ir analizė. Be kitų taikymų, sukurti modeliai ir įrankiai leidžia analizuoti procesus, kai fiziniai e ksperimentai ir matavimai yra sudėtingi ir/arba brangūs. Priklausomai nuo konkretaus tiriamo proceso, sudaromi ir analizuojami dvimačiai arba trimačiai (neretai turintys dar ir priklausomybę nuo laiko ir/arba dažnio kintamųjų bei kitų parametrų) matematini ai ir kompiuteriniai modeliai. Jiems spręsti kuriami kompiuterinio modeliavimo algoritmai, veikiantys, pavyzdžiui, baigtinių elementų, baigtinių skirtumų, vaizdų ir signalų apdorojimo metodų, grafų teorijos algoritmų, bei kitų tipų metodų pagrindu. Dažnai duomenų ir/arba tarpinių rezultatų apdorojimui taikomi dar ir dirbtinio intelekto tipo metodai. Svarbi kuriamų metodikų dalis – kompiuterinio modeliavimo rezultatų verifikacija: skaičiavimo paklaidų analizė, rezultatų palyginimas su realiuose eksperimentuose registruojamomis priklausomybėmis, kiti pritaikomumo praktinių uždavinių sprendimui patikrinimo būdai. Kompiuterinis modeliavimas pasižymi didele skaičiavimų apimtimi, todėl naudojama Vilniaus universitete turima aukšto našumo lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų infrastruktūra. ### Informacinės sistemos kūrimo procesų modeliavimas **Vadovai**: Doc. dr. Agnė Brilingaitė, Prof. dr. Linas Bukauskas > Informacinė sistema yra traktuojama kaip integruotas komponentų rinkinys, skirtas duomenims rinkti, saugoti ir apdoroti bei teikti informaciją, žinias ir skaitmeninius produktus. Informacinių sistemų sudėtingumas nuolat didėja, nes jos tampa vis didesnio masto, heterogeniškos, proaktyvios, visur esančios ir dinamiškos, o dėl šių savybių didėja atakų paviršius, keliantis dar ir kibernetinio saugumo iššūkius. Mokslinių tyrimų problemos apima sritis kaip nuolat besivystančių įmonių ekosistemų modeliai ir metodai, informacinių sistemų konceptualizavimas, ontologijos skaitmeniniam verslui, koncepcinis modeliavimas, formalios kalbos, procesų modeliavimas, modernus žinių valdymas, skaitmeninės transformacijos strategijos ir metodai, dirbtiniai intelektualūs agentai, kolektyvinis skaičiuojamasis intelektas, dirbtinis intelektas sprendimams priimti, sistemų kūrimas naudojant intelektualizuotus metodus ir įrankius bei gynybos dinamiką programinės įrangos tiekimo grandinėse. ### Atsitiktinių grafų ir tinklų tyrimai **Vadovai**: Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis > Realūs tinklai (socialiniai, biologiniai, technologijų, ekonominiai) yra tapę aktyvių tyrimų objektu. Nagrinėjami tinklų struktūros dėsningumai, tinklų funkcijos, tinklinių duomenų rinkimo ir analizės būdai, bei konstruojami ir analizuojami tinklų algoritmai. Tematika apima realių tinklų bei jų modelių tyrimus. ### Blokų grandinių ir kvantiniais skaičiavimais grįstų sprendimų kūrimas ir tyrimai **Vadovai**: Doc. dr. Linas Petkevičius > Blokų grandinių technologijos esama technologinė būklė bei jos pritaikomumas įvairiose srityse reikalauja nuolatinio tobulinimo, nes egzistuoja daug mokslinių iššūkių, kaip pavyzdžiui, ribotas masteliavimas, didelis energijos suvartojimas, decentralizacijos lygio problemos ir saugumo klausimai. Reikalingi moksliniai tyrimai skirtinguose blokų grandinių lygmenyse (0, 1 ir 2 lygmenyje). Taip pat yra būtina tirti įvairius konsensuso protokolus bei masteliavimo sprendimus - pačioje blokų grandinėje, už grandinės ribų ir šoninėje grandinėje, taip siekiant padidinti blokų grandinių funkcionalumą ir našumą. Sparčiai vystantis ir augant įvairioms blokų grandinėms, jų integracija tampa vis aktualesnė, todėl interoperabilumo sprendimai šiuo metu yra kaip niekad aktualūs. Be to, reikia įvertinti įvairių blokų grandinių decentralizacijos lygį, ypač atsižvelgiant į masteliavimo ir saugumo sprendimus. Pastarojo meto DeFi ir NFT tendencijos parodė ne tik šių technologijų potencialą, tačiau ir iškėlė daug saugumo ir privatumo iššūkių, kuriuos būtina kuo greičiau spręsti. Sparti kvantinių kompiuterių pažanga pasaulyje įgalina išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams yra sunkiai arba iš viso neįveikiami, o taip pat leidžia pasiekti žymiai didesnę spartą. Todėl labai svarbu Lietuvai neatsilikti šiame kontekste ir skirti tam reikiamą dėmesį. Iš vyraujančių temų matyti, kad labai svarbu tirti ir kurti kvantinių kompiuterių algoritmus įvairiems mašininio mokymosi ir optimizavimo uždaviniams spręsti. Be to, kvantiniai kompiuteriai, lyginant su klasikiniais, pasižymi papildomu saugumu ir efektyvumu. Todėl dabartinių blokų grandinių saugumo ir atsparumo atakų uždaviniai turėtų būti sprendžiami ir panaudojant kvantinius kompiuterius. Galiausiai turėtų būti tiriami unikalūs iššūkiai ir galimybės derinant šias dvi inovatyvias technologijas ir tai, kaip jas galima panaudoti sprendžiant realius uždavinius įvairiose pramonės šakose. ## Technologijų mokslai (Informatikos inžinerijos krypties) temos ### Dirbtiniu intelektu grįsti sprendimai kibernetinei saugai gerinti **Vadovai**: Doc. dr. Agnė Brilingaitė, Prof. dr. Linas Bukauskas > Didėjant šiuolaikinių technologijų sudėtingumui ir nuolat augančiam kibernetinių grėsmių mastui, dirbtinio intelekto taikymas tampa svarbia kibernetinio saugumo stiprinimo priemone. Mašininis mokymasis, gilusis mokymasis ir kitos dirbtiniu intelektu grįstos technologijos leidžia kurti inovatyvius sprendimus, skirtus anomalijoms ir kenkėjiškai programinei įrangai aptikti, identifikuoti grėsmes realiuoju laiku, tobulinti autentifikavimo sprendimus ir kurti proaktyvius prevencinius gynybos mechanizmus. Todėl pagrindinis šios temos tikslas – kurti inovatyvius teorinius ir praktinius sprendimus, kurie užtikrintų didesnį skaitmeninių sistemų atsparumą ir patikimumą nuolat kintančioje kibernetinėje aplinkoje.